~~ Šviesi, tyli – jau rudenėjanti naktis.
Pilkšvu dangaus skliautu
mėnuo išbalęs ramiai slenka,
apgaubdamas žemę blausiu šydu.

Didi ramybė tvyro naktyje.
Tik ten aukštai žvaigždelės blyksi.
Ir jos įtikina mane,
kad čia visur širdelės tiksi.

Pas mus ramybė tvyro,
bet ten,  ne taip toli,
vėl švilpia kulkos, griūna rūmai
ir žūsta žmonės nekalti.
 
O VIEŠPATIE, Tavęs maldauju,
išgirski jų kančių maldas!
Apšvieski protą tiems „besočiams ponams“,
tenesibrauna į kitų valdas.