Trokštu būti Tau geras,
O Viešpatie mano.
Ten, kur rymo geltonas klevas,
Noriu Tave garbinti
Malda savo.

Tu žmonėms nematomas,
Bet pats viską regi.
Dangaus ir žemės beribės platumos
Tavo maloningos
Akies vyzdy.

Skleiski savo spindulius
Virš žmonių galvų
Ir pasiųski baltuosius angelus,
Kad nebūtų melo,
Beprasmiškų karų.

Jėzau, teisingumo saule,
Globoki mus visus,
Kad nevergautume apgaulei,
Tarsi šventą kryžių
Neštume savo vargus.

Bet tas skausmingas vargas
Malonus mūsų sieloms,
Nes Tu visada šalia tarytum sargas,
O gyvenimas tampa
Labai mielas.

Atleisk ir mano nuodėmes,
Kurių daugybę pridarau.
Pasodinki dvasioj manoj gėles,
Te jos ten auga ir žydi
Kuo ilgiau!