Dar liko laiko klaidas suvokti,
Nors ištaisyti jų ir nespėsim.
Poelgiais savo, veiksmais ar žodžiais
Ką jau įskaudinom – tam ir skaudės jau...

Dar liko laiko apglėbti draugą,
Pamiršti skriaudą, širdy laikytą –
Gal ir iš viso nebuvo daug ko,
Nei įžeidimų, nei išdavystės?

Dar liko laiko... Tik kaip pakelti
Atsakomybės tą naštą sunkią,
Už tai, kad lapai anksti pagelto,
Kad mūsų širdys pykčiu apsunkę.

Dar liko laiko, tik neskubėkim,
Suspėsim viską, kas laumių lemta.
Tyliai po beržu dar pasėdėkim,
Nors nuobliuotos jau karstui lentos...