Nežinosi, vasara, taip anksti išėjus,
Kaip medžius šukuoja rudeninis vėjas,
Nematysi, vasara, kaip kaštonai skyla,
Kaip ilgai kelionei pilkos gervės kyla,
Kaip vorų audimai supasi pavėjui,
Kaip liūdni arimai – jau be vyturėlių.
Tik gandrus baltuosius skrydžiui palydėjai
Ir pati be žodžių nubridai pavėjui...
Neužuosi, vasara, bulvienojų dūmo
Ir neatpažinsi putinų gražumo.