Mane, Joną Baranauską, Albino s., (g. 1952.05.10), kažkokie organizuoti nusikaltėliai KANKINA (tikrai!, nieko taip netrokštu kaip nekankinimo kankinančia būsena, tai yra kankinančia savijauta!!!), kankina nuotoliniu būdu (kažkokiomis bangomis ar spinduliais, ar ultragarsu) bet kur Lietuvoje man bebūnant jau labai daug metų nežinia už ką [skaitykite viską], ir seka (mane užpuolę) mano mintis, mano galvos funkcionavimą, visu tuo labai labai sunkiai nusikalsdami (ir niekas jų neareštuoja), o visiškai negalvoti nepajėgiu (mintis seka, įtariu, dar nuo sovietų laikų). Kadangi ir taip aišku kad jie KGB, tai nė nesakau kad jie KGB, prisidengę šiuolaikiškumu. Baudžiamąjį poveikį bangomis – pirmiausia taikydami svaiginimą – pradėjo 1993 metais, o labai sunkiomis būsenomis kai norėjau būti verčiau kalėjime, kankinti pradėjo 1995 metų rugpj. mėnesį. Pastaraisiais metais kasdien kankina kankinančia būsena (ir ne vien ja) per visą nemiegojimo laiką kankinimą ir padidindami. Kai atrodo kad nuo kankinimo mirsiu, ištariu „mirsiu“. Ir balsu dažnai prašau kad juos kas nors išduotų teisėsaugai. Mano kančių, gausybės nuolatinių pergyvenimų jiems jau seniai turėjo užtekti!!!, šią bausmę atlikau jau seniai. Kai kankindavo labai smarkiai, pažinau ir grindis, ir žemę, ir galvos daužymąsi. Vos nenusižudžiau, vos nemiriau. Kitoks nebūsiu. Jau seniai jaučiuosi sunaikintas. Svaido į galvą žodžius bet kur man bebūnant, o daug metų žodžiais nepaliaujamai tiesiog plakė (būdavo ir naktimis), daug metų kentėjau kai žodžius nepaliaujamai galvoje kartojo (tiksliau: kalbėjimo mašina transliavo į mane žodžių kartojimą). Bangomis trukdo miegoti labai daug metų, transliuoja sapnus labai daug metų (daug būna ir kankinančių), daug iškentėjau ir kenčiu ir naktimis. Ne vienerius metus atsigulus kankindavo nors ir neilgu, bet labai kankinančiu siaubingu kankinimu lyg elektra kai neįstengi išlipti iš lovos, iš kankinimo. Tai buvo klaiku. Kankino naktimis ir karščiu. Kankina taip pat ir šalčiu (ir baisiu), alkiu, kankinimu lyg bronchitas. Kankino kankinimu kai atrodė kad susirgimas viduriuose, skausmu palei akį, graužė akį, neregėtu burnos džiovinimu. Į galvą leidžia spengimą tai silpniau, tai stipriau jau labai daug metų, nemažai metų į galvą transliuoja svirplio svirpimą. Kai guliu, kankina kojų skausmu jau daug metų. Kankina neapibūdinamu sunkumu, galvos skausmu (net ant žemės gulėjau), visokiais trumpais skausmais, kankino dantų, pilvo, smarkiu širdies, smarkiu smilkinio, skrandžio skausmu (net rėkiau), gerklės skausmu. Kankina kankinančiu mieguistumu, kankinimu krūtinėje, springdinimu. Mėgindavo bangomis išgauti nesusitvardymą. Ilgai erzino ir šnabždėjimu. Žodžiais tebepjauna. Kai kankinimą ėmė didinti valgant, ėmiau valgyti kartą per dieną ir labai kukliai, ilgokai ir taip kankinausi. Labai ilgai kankino varymu bangomis iš vietos, turėdavau vis eiti ir eiti. Būna būsenų kai sunku atlaikyti garsumą. Buvo labai smarkiai sutrikdę širdies veiklą, buvo akimirkai bangomis suparalyžiavę (sutraukę). Įjungdami nualpinimą buvo nualpinę (parkritau). Ilgai kankino ir tokia būsena kai neturėjau jėgų. Buvo nutirpinę ranką (kurį laiką nevaldžiau). Kankino sunkiu pergyvenimų jausmu, neviltimi, dažnai apimdavo siaubas. Ilgokai kankino skausmu kojos kelyje. Ilgai kankino skausmu nugaros apačioje, buvojau dėl to poliklinikoje, peršvietė rentgenu dubenį. Sunku buvo ir apsirengti kai kankino skausmu petyje. Kai kankino diegliais, vos nuslinkau į tualetą. Gyjant operuoto auglio žaizdai, skausmą padidindavo ir bangomis. Labai sunku buvo iškentėti kankinimą gaudimu galvoje, gaudimu per visą parą, ir ne per vieną paeiliui. Kankindami gaudimu kankindavo dar ir kitokiu sunkiu kankinimu. Ne vieną mėnesį skaudėjo po nakties kai mušė plakimu į šoną kažkokiais dažnais skaudžiais lyg elektriniais smūgiais („atbojnyj molotok“, – paaiškino žodžiais iš bunkerio). Nemažai metų trenkdavo smūgį kai atsiguldavau, krūptelėdavau, net ir dantys subarškėdavo. Ne vienerius metus kankino būsena kai turėjau vis lipti ir lipti iš lovos vos atsigulęs. Daugokai metų kasdien vien tik vaikščiojau po kambarį per visą nemiegojimo laiką, o jie nepaliaujamai galvoje kartojo žodžius – ir tokia buvo būsena. Nemažai metų pravaikščiojau ir su tokia būsena kai nebuvo gyvenimo dėl nuolatinio labai sunkaus diskomforto, tas buvo seniai, dar man nežinant kad tai kenkimas bangomis iš išorės. Visa tai tiesa. Bangomis sukelia poreikį šlapintis arba tuštintis, šleikštumą maistui, dantų griežimą, kosčiojimą, kankinantį jaudulį, nosies šnirpščiojimą, vėmimą, kosulį bei užsikosėjimą, ir ne tik tai. Bangomis ir užmigdo, ir budina labai daug metų, miego trūkumu vargina labai daug metų. Kankina dirbtiniu kankinančiu nosies užgulimu, taip pat oro trūkumu. Nemažai išbuvau skaudančia galva – bangomis galvoje laikė skausmą. Sukelia smarkų perštėjimą, ir akių perštėjimą, niežėjimą. Daro įtaką veiksmams, judesiams (sutrikdo rankų judesius), nevalingai sučiaupiu lūpas, nuleidžiu akis. Kankina krenkščiojimu (ir kankinančiu), sunkiu alsavimu, čiaudėjimu (ir per visą dieną – tokiu atveju net plaučius skauda), dirbtiniu slogavimu, nosies užgulimu. Seka mano įsivaizdavimus, kurie, kaip ir mintys, žodžiai, galvoje atsiranda nepriklausomai nuo manęs, iškart vaikau juos iš galvos, bet galvojimą (nors ne visada) stimuliuoja bangomis, žodžių, reginių galvoje pagamina ir bangomis. Kartojasi galvoje kažkada kažkur matyti reginiai, kažkada kažkur girdėti žodžiai. Reginių ir žodžių kartojimąsi galvoje ir bangomis išgauna. Ką aš pamatau, jie kažkiek išgirsta, ką aš išgirstu, ir jie kažkiek išgirsta, ir kažkiek mato ką aš matau. Jie tiksliai žino, net būsimą, mano judėjimą (jaučiu, kad tuo naudojasi, spekuliuoja). Kai tik namie įeinu į tualetą, iš 16-to buto, esančio iškart virš manojo buto, nuleidžia vandenį jau daug metų, nuo 1993 metų daužo dunksi į lubas vis virš manęs. Daug metų, tuo momentu kai savo name praeidavau pro šiukšlių išmetimo vamzdį, dažnai šiukšles iš viršutinių aukštų su trenksmu mesdavo. Daug žmonių kasdien savo kelyje neatsitiktinai sutinku gerokai dar nuo sovietų laikų, laukiu, kad kas nors iš jų praneštų teisėsaugai iš kur žmonės gauna informaciją apie mano judėjimą, buvimo vietą, kur yra gaujelės buveinė (gaujelė įsikūrusi ne tame bute, kuris virš manojo buto ir išvis ne name, kuriame gyvenu, bet minėtasis 16-as butas turi ryšį su tais, kurie mano mintis seka – tai aišku iš dunksėjimo į lubas, iš vandens paleidinėjimo ir nuleidinėjimo, kurio tekėjimas girdisi). Kažkada, kai jau maniau kad mane amnestuos, iš KGB bunkerio tarė: „Tave dár reikia aprodyti“. Tai štai dar ir dabar rodo, nors jau tada buvo daug aprodę. Kai KGB gaujelę areštuos, kuri mano galvos funkcionavimą seka, šis žmonių judėjimas aplink mane manau baigsis. Vilniuje vaikšto ir važinėja „šumakerių“, vaizduojančių mane. Žino pomėgius, įpročius, mano planus, žino ką ketinu pasakyti, nes, kaip ir kiekvienas žmogus, apgalvoju ką sakysiu ar kur eisiu. Smulkiausiai žino mano egzistavimą, netgi būsimą. Savo planelius paskutinę akimirką kartais pakeičiu, kad KGB dalyviai negalėtų manimi spekuliuoti. Vadina jie mane „žmogumi“ (jau labai daug metų, gerokai dar nuo sovietų laikų), „šunimi“ (irgi jau labai daug metų). Dar vadina (tyčiojasi) „mergaite“ (vadina labai seniai, dar nuo sovietų laikų, ir plačiai – taip pat ir rusų dainose, be to, kartą ir pasakė kad aš esu „tarprespublikinis“ persekiojamasis), „briedžiu“, „karaliumi“, „Lietuva“, „kunigu“, „žalgiriu“, „pirmuoju“ (kur aš būnu, neretai ir mašina numeriu 001 pravažiuoja, greitoji pagalba pravažiuoja jau nemažai metų), „ponu“ (nes vartojau šį kreipinį sovietų metais), „litu“, „vėju“, daug metų vadina „paukščiu“. Kankina ir seka mintis, kaip labai daug kartų seniai įsitikinau, ypač už sovietų laikotarpio eilėraščius, ypač už antikėgėbistinį eilėraštį, beje nė neišspausdintą, kelis antisovietinius, atgimimo eilėraščių knygelę „Vasarvidžio laisvė“ (išėjusią 1990 m.), rašinius „Lietuvos aide“ kai dirbau jame korespondentu (gal ir už rašinį kad KGB veikla Lietuvoje uždraudžiama), gal ir už pogrindinę veiklą sovietų metais (už dalyvavimą leidžiant „Perspektyvas“, už Gintauto Iešmanto rankraščių išgelbėjimą ir išsaugojimą kai jį areštavo), ir ypač už nepriklausomybės siekimą. Manau, kad gaujelei nesiseka manimi naudotis, gal ir už tai kankina. Dėl kankinimo bangomis visą popieriją (savo archyvą) jau senokai teko išmesti (rodos, gyvenimo netekau – tik kad aš jo ir taip netekau). Kas brangiausia – eilėraščius –išmečiau paskiausiai, 2009 metais („Mesk!“– ir toks jų žodis atsklisdavo). Kai jau visus savo eilėraščius išmečiau, piktai riktelėjo: kur dar jų yra! Reikalavo išmesti dar ir nuotraukas, visas poezijos knygeles, „Lietuvos aido“ laikraščių komplektus. Šitaip KGB apvainikavo mano gyvenimo pabaigą. Per tuos kankinimo ir minčių sekimo metus praradau labai daug, taip pat ir materialiai. Nepaprastai daug ir iškentėjau, deja ir dabar tebekenčiu. Daug buvo tokio netveriamo laiko kai norėjau verčiau būti kalėjime, o ne bangomis kankinamas. Su jais (gaujele ar jų sėbrais), savaime aišku, nieko bendra neturiu ir niekada neturėsiu. Absoliučiai jokių slaptų, jokių šešėlinių ryšių neturiu ir niekada neturėsiu, nieko slapta nei veikiu, nei darau, kas yra absurdiška ir minėti, ir KGB gaujelė tai žino. Nėra jokių priežasčių jokiam manęs kankinimui bangomis ir, suprantama, jokiam minčių sekimui. Siaubas ima vien nuo siaubingų būsenų prisiminimo. Kankindavo ir tokiu kankinimu, kurį jie vadino gimdymu (tik kankindavo ir ilgiau, negu trunka gimdymas). Žodžiais parodyti kankinimų sunkumo neįmanoma. Būsenų, kuriomis kankina, labai daug. Būdavo kad ir rėkiau. Džiaugsmo nedavė niekad, tik parodė, kad ir tokią būseną jie turi. Beje, man išoperuota melanoma (net ir kai ant operacinio stalo gulėjau, kalbėjimo mašina žodžius galvoje nepaliaujamai kartojo; kalbėjimo mašina buvo įjungta ištisus dešimt metų!), yra auglys ant nugaros (jo skaudėjimą bangomis padidina), kitas nežinia koks auglys yra šalia inksto. Daug metų maldavau kad bangomis manęs nekankintų ir, suprantama, kad minčių nesektų. Judėjimo, minčių sekimas toli gražu nors ir ne tokia sunki bausmė kaip kankinimas bangomis, bet taip pat labai sunki. Argi galėtų kam nors būti neaišku, kad tai KGB bausmė ir baudimas, kad jį vykdo KGB. Jei kankinimu bangomis nori mane sustabdyti, tai veltui kankina, nes kankinimas bangomis fizinių jėgų nemažina, o sveikatą – ir somatinę, ir psichinę – žinoma, gadina. Dėl kankinimų, šio KGB persekiojimo, negyvenu jau maždaug 20 metų. Minčių sekimas ir kankinimai bangomis, tai lyg nuolatinis sirgimas vėžiu. Jau gana mėgautis mano kančiomis, aš senas. Jei žinotumėt kankinimų sunkumą, suprastumėte mane. Malonėkite šį tekstą perduoti teisėsaugai, gal Generalinei prokuratūrai, ir pareikalaukite, kad gaujelę, jų buveinę susektų. Pats aš kreipiausi ne tik į Saugumo departamentą, bet ir kitas teisėsaugos institucijas tačiau KGB kankintojų gaujelė vis tiek egzistuoja. Tie, kurie mane bangomis kankina ir mano mintis, protavimą, mano judėjimą nuotoliniu būdu seka, tuo labai sunkiai nusikalsta labai daug metų, turi kažkur Vilniuje buveinę, turi joje nusikalstamą aparatūrą su kuria kankina ir mintis seka, manau ir algas už šią savo nusikalstamą kėgėbistinę veiklą gauna, tai negi jų areštuoti neįmanoma! Tai gal ilgiausiai trunkantis nusikaltimas. Visrakčiu atsirakinėja mano butą (dar nuo sovietų laikų). Šį tekstą visur platinau ir platinsiu kaip pakliuvo. Jonas Baranauskas. Fabijoniškių g. 43–11, Vilnius, tel. 861399523. 2011 m. rugpjūčio 23 d.
                                 P.S. Visa tai, kas čia parašyta žinau iš to, kad seka, kankina, naikina mane labai daug metų, žinau ir iš žodžių, kurių visur išgirstu, ir iš jų pačių žodžių atsklindančių nežinia nei kaip, nei iš kur, iš mano gyvensenos atkartojimo daug kur. Visa tai tiesa. Taigi tiesa ir tai, kad egzistuoja ši KGB gaujelė, kuri kankina nuotoliniu būdu. Ir niekas jų neareštuoja. Jei teisėsaugai nerūpi pavienio žmogaus drama (tiksliau, naikinimas), tai turi rūpėti kad jie, KGB, egzistuoja. Nuo aukščiau paminėtos datos mažai kas pasikeitė. Dar ir štai: 2012 metų liepos 6 d. mane bangomis vėl nualpino. Naktį iš rugpjūčio 30 dienos į 31 d. mėšlungį man sukėlė abiejose kojose iškart, tuo pačiu metu. Rugsėjo 27 dienos vakare vos neuždusino (ir žmona matė) – įjungdami dusinantį springdinimą. Lapkričio mėnesį pradėjo įjunginėti, taip pat ir naktimis, dar ir dantų skaudėjimą bei skaudėjimą palei smilkinį. Gruodžio 1 dieną ir atėjusią visą naktį kankino sunkiu nosies užgulimu, kai ir kvėpuoti vos begalėjau. Dirbtiniu slogavimu, čiaudėjimu, ypač nedarbo dienomis ir naktimis, vargina nuo rugpjūčio mėnesio. Kai kada laiko įjungtą tokį slogavimą, kad net veidą ir akis peršti. Gruodžio 19 d. laikė įjungtą galvos skausmą, nedaug kada jį išjungdami. Gruodžio 23 dienos naktį kamuodamas slogavimu labiau negu bet kada KGB vyrukas iš savo buveinės tarė: „Tavo laimė kad aš gailestingas“. Kalėdų dienomis tiek įjunginėjo čiaudėjimą, kad net plaučius skaudėjo. Nuo pat ankstaus ryto slogavimu ir čiaudėjimu, vėl iki plaučių skaudėjimo, vargino 2013 m. sausio 4 d., atėjusią naktį ir sausio 6 dieną. Kojų skausmu – kai guliu – kasdien kankina jau gerokai suvirš 10 metų (kai kada įjungia ir negulint). Labiau negu įprastai kankino sausio 19 dienos naktį (taikydami taip pat ir galvos skausmą). Vėl pradėjo širdies skaudėjimą įjunginėti. Vasario 2 d. naktį buvo įjungę kojos mėšlungį. Sunkiu slogavimu, jį tai palengvindami, tai vėl pasunkindami, KGB gaujelė kamavo vasario 9 dieną, sekančią dieną įjunginėjo dar ir galvos skausmą. Smarkiai kankino vasario 23 dienos naktį. Slogavimą, retai jį nutraukdami, taiko nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio. Įjunginėja skausmą nugaros viršuje. Š. m. vasario 25 d. kankinimų ir minčių sekimo aprašymus pateikiau Prezidentūrai. Bet kankinimus gaujelė įjunginėja ir toliau. Kankinančią būseną nuo kovo 29 dienos pradėjo įjunginėti sunkesnę. Sunkia kankinančia būsena kankino balandžio 12 dieną ir naktį, taip pat dar ir kojų skausmu, kurį laikė įjungtą kaip niekad ilgai – per visą naktį. Sunkia būsena kankino ir kitą dieną, bei balandžio 14–17 dienomis. Atrodytų užtektų, kad kojų skausmu kas vakarą jau daug metų kankina, kad naktimis miegoti trukdo jau du dešimtmečiai, kad ir bendroji savijauta bloga visąlaik, užtektų, kad dažnai taiko dusimą ir karštį, kitaip vargina, bet jiems viso to negana – įjunginėja dar ir kankinančią būseną, be to – įjungia, tarytum žvėrys, ir labai ilgam laikui – ištisoms valandoms, netgi ištisai dienai, ne kelioms minutėms. Balandžio 23 dieną ir net iki vidurnakčio kamavo nosies užgulimu ir čiaudėjimu iki plaučių įsiskaudėjimo. Labai sunkiu kankinimu kankino balandžio 29 dieną, naktį daug kankino kojų skausmu. Smarkiai kankino kankinančia būsena gegužės 10, 11, birželio 8, 10, rugpjūčio 7–17, 19–31, rugsėjo 1–30, spalio 24–30 dienomis. Apginkite mane. Dažnai transliuoja į galvą spengimą. Ypač neleidžia išsimiegoti kai naktys trumpos, vasaromis. Rytais jaučiuosi labiau išvargęs, negu vakare. Tai ką veikia Lietuvos teisėsaugininkai, Saugumas, jeigu KGB gaujelės neareštuoja? Kas čia parašyta, manęs kankinimai mažai pasikeitė. Kankina bangomis mane jau daugiau kaip 20 metų! Prašau, kad šį tekstą kas nors paskelbtų žiniasklaidoje. Google esu randamas: Jonas Baranauskas, taip pat: Jonas Baranauskas 1952. Ir literatūros svetainėje Rašyk.lt, interneto tinklalapyje ŽaliaŽolė.lt, bei mano feisbuke Kas žinote, praneškite teisėsaugai iš kur ateina informacija apie mano judėjimą ir buvimą, kas žinote, praneškite teisėsaugai kur yra gaujelės buveinė – buveinė tų, kurie seka mano mintis, ir kankina mane per atstumą. Vilniuje, 2016 m.