Atvirlaiškis II
Nelauk manęs vėl sugrįžtančios.
Būsiu daug arčiau nei tu numanai...
Girdėsi mano aidą vis tolstančiais
Ošimais miškų, dar girdėsi ilgai...
Ir tesudega skausmas, tesudega šis,
Kaip liepsnoja diena vakarais.
Pelenus vėjas į upes išbarstys,
Ir aš išplauksiu kaštonų laivais...
Nelauk manęs vis sugrįžtančios.
Juk būsiu daug arčiau nei tu numanai!
Židinys sušildys tavo sielą nerimstančią
Ir namai virs sklidini jaukumo kvapais...
Vasara