Litouta vasara
Lin, kiaura lin ė lin,
Ė tap vuos na kuožna dėina.
Ni nuosės ėškėštė patims,
Ni šonėis ėšgintė i kėima.
Pridarė ėškadas javams
Ė šėns na vėina sopova,
Jau vasara bėngas vėsa,
Vo šėlomuos tap ė nabova.
Ė,mosint,ka ė nabibus –
Jok rodou jau bėldėn i longus...
Apėntas sapnousem sapnus
Saulieta pavasarė dongo...