Susipynė likimai—mano, tavo ne kartą, 
Jau sakei man, kartojai —prisiminti neverta, 
Bėgo paruge dienos vis pro šalį, pro šalį, 
Atsilaužiau mažutę tavo laimės kriaukšlelę.
Biro raidės iš lapų, kai kvepėjo alyvos, 
Nepamatėm nei vienas—jau prinoko ir slyvos, 
Rūgštų obuolį kandau, pasilikt tu žadėjai, 
Krenta, skyla kaštonai mūsų meilės alėjoj...
Vėl skaičiuoju aš žingsnius—tu išėjęs į kelią, 
Pasiėmęs tą mažą mūsų laimės kriaukšlelę.
Greitai vėjas pakyla, draiko plaukus, kvatoja, 
Nusišypsai—vėl skyla man kaštonai po kojom...