Kalnuos, apleistoj koplytėlėj,
Norėjau Viešpačiui ištart gražiausią žodį
Nesuradau jo įspūdžių pilnoj širdy.
Padėjau akmenėlį prie nukryžiuotų kojų,
O mintimis nubėgo:
Čia būtina sugrįžti vėl.
*
Prasiskleidė didingos katedros skliautai
Nuo pakilios jaunatviškos giesmės.
Sumišo žemė su dangum —
Naujais nežinomais keliais
Šventoji muzika nusivedė visus
Prie Dievo stalo.
*
Iš Angelų kalvos žvelgiu į savo kraštą.
Koks nuostabus gimtinės slenkstis...
Nusimetu ilgos kelionės naštą —
Bažnyčios varpas kviečia melstis.