Utarnyki un skedrynā Untaniokas čeksė`jā kirveliu- skaldia smalioka prakuras. Par daržus prigūly, kad nepamatyt bobās, atslinka susiedai Baltrus su Jaruonimu. Nugi ukvata žinot‘,kas par juos paldienyki buva.
-Untaniuk, dabok,-išsišiepis kratia buteliokų Baltrus. –Žiūrėk, kaip ražončių laikā. Kaštavojau, macna, tikri vēlniā lašai. Duok čiarkialy`..
-Ne ,vyrai. Aš na paldienykā anei lašā burnon. Pisiakiau visais švintais...Ir negundykit tais velnia lašais. Vyrai, velnias tikrai yra…. Aš jį mačiau…
-Tai nedelioj tiek prilakis buvai, kad da vaidenās.
-Nu tik biskį. Labanori pa mišių par Maušienį karčiamoj, pakaštavojau, nu da pakeliuj par Adalį alaus gerokai dadėjau ..Taigi paldienyki atsikeliu , galvoj kaip neteptoj stebulė`j viskas sukas, girgžda. Prašau Aršuliās ,kad inpilt arielkās na gyvatiās, a ta kad palais kakarinį ,ažu perkūnų smarkiau.
 -Da ko ažsimanys...-Subarškina milžtuvi. -Neraikėja lakt‘ kaip veršiui. Par nakt‘ nedavei ramybias ,grabaliojais, pats nieka nepagalėdamas..
-Nu čia tai visai... Žinai teip vyrui pasakyt‘..Žodžių nelika.-
-Tai kų, dabar man daryt‘, paskart‘? – klausiu, aba kas tai patraukia až ležuvia.
-Karkis, da grįždama pamelžus karvį vadelas atnešiu.
Žvangėdama milžtuvi išiaja tvartan.
-Karias tai tik durniai, ale pagūsdint‘ vorta,-vel kažinkas pakusija. Nusijuosiau diržų, pasdariau kilpų, užsidėjau un kaklą, kitų galų pririšau pria klemkas. Ale nenaravu. Stavėt‘raikia susrietus, klupėt‘ keliai sopa....Atsisėdau perskraipis ir laukiu palei duris. Kai ais vidun, tai aš pavirsiu šonan ir pavaidinsiu, kad paskoris. Sėdžiu sėdžiu, insisopą pirdikaulis, suku subinį teip-negerai-teip irgi ir kai paslydā koja besimuistunt, -agi kilpa ir pasiveržia. Tik akyse patumsėja ir kad atlėks tas velnias raudanom akim, tik kiša nedėgulį akysna tik kiša... Aš trauktis atatupstas a kilpa visai ažsiveržia ir viskas.... Kritau takion tumsumon, kaip degutan, mysliau velnias praryja ar smalos kubilan inkišiā.
Kiek ti buvau teip, nežinau tik kai atsrada šiek tiek švesos - daboju virš manys angelas sparnais majuoja. Ir ora biskį pagavau,- teip gera... A gi insižiūriu – mana Aršulia runkovias atsmaukus su keliais un kriutynias ažlipus , kad minka, kad minka ir iš peties tai iš  kairės tai iš dešnės teip pyla teip pyla par ausis, žundus, net duntys barška.
-Aš tau paskarsiu , aš tau paskarsiu...- kriokia insiūtus ale ir nusgundus. A paskui pamačius kad atsgavau, išlakia laukan ir kad rėkia kad rėkia nesava balsu un visą kaimą,-durnas, durnas,- tikriausia ir par jus buva girdėt.‘
-Taigi ,va, vyrai,aš jį mačiau. Baisumas toks...Juodas visas, akys ugnim lepsnoja, na nedėgulią tokia smarve burnoj, net dabar šleikštu. Taigi išbučiavau sava Aršulių, sava angelų až išratavojimų ir prisiakiau daugiau tų velnia lašų nigdi....
-Hmm... ar neišsigalvojaj? –klausia Jaroška
-Tai aik ir pats pamegink - atrėžia Untaniokas ir atsmaukis kalnierių parodia drignį un kaklą.
- Nu ir nu..- sudvejoja Baltrus.-A čerkialy duosi?- klausia
Čerkela na sana buva pakavota terp malkų,-ne pirmas rozas. Padviā jų susiedam Untaniokas ir nuviaja namo, - taliau na pagundas. Abu susiedai drabunčiam runkam nugėra buteliokų tylom vierydami ir nevierydami ir pilnų čerkialy pripyly Untaniokui palika un kaladėlas.
Ar jų išgėria Untaniokas nežina niekas .Tik anas su Aršuliu gyvena ilgai ir laimingai.
 
PS Psichologinias pagalbas tilifona mysliu čia neraikia