Aš dėkoju, Dieve, už gyvybę duotą,
Už saulėtekį, saulėlydį, jausmus,
Už pavasario balsus ir šaltą gruodą,
Už Tėvynę brangią ir gimtus namus.
 
Ir rugsėjo dangų, tokį gryną, gryną
Ir čiulbėjimą lakštučių paupiuos,
Už išgertą taurę mano meilės vyno,
Už išbandymus, kliūtis ir visados
 
Viltį man suteiktą, jėgą begalinę,
Kad galėčiau tapti, kuo dabar esu.
Aš dėkoju, Dieve. Širdy susipynė
Trys švenčiausi žodžiai, kuriais gyvenu.