Kamieno vidury – stebuklas medžio,
Į dangų atvirą rankas ištiesęs...
O vasara kaipmat pradingo
Palikus atminimą šviesų.
 
Padebesy sukliko paukštis,
Į dangų mėlyną rankas iškėlęs,
Sudužo žodžiai almančioj vienatvėj
Lyg vasaros lengvutis vėjas...