(be pavadinimo)

saulė paniro už horizonto
dingo auksas langų vitražuose
dar vis žiūrėjom į  gotišką bokštą
kol pasimetę  suvokėm miražą
argi miražai tik dykumų vaizdas
kai saulė iškepina ir trūksta vandens
argi nebūna
kad sielos  dykumoj esti
drėgnoje  tamsoje
lyg prispaustos akmens...
ėjom  į rytus
ėjom  į vakarus
ieškodami  aukso kituos languos
laikas nuo laiko keitėme apdarus
gotiškas bokštas liko sapnuos...
adria