Motinos širdis datas dvi žino –
Laimės... ir pratrūkusią rauda.
Ten, kur Jo namai tylaus buvimo,
Tik žvakelės virpa ir malda...

Retas per gyvenimą palieka,
Kiek suspėjo dovanoti Jis.
Pavėluotai sakome Jam Dėkui,
Kad pravėrė mūzom dviem duris.

Jo paveiksluose – šviesa, ramybė,
O ir vėjas medžių šakose,
Paukščiai, kylantys į skrydį,
Ir švieselės namo akyse...

Eilės Jo – tarsi širdies giesmelė –
Ją išgirsti galim ir kiti...
Kai skaitai, mintis į aukštį kelia,
Ir švaresnis, rodos, pats tampi...
------------------------------------------
Neapkarpo laikas atminimo –
Gludi jis širdelėje mamos,
Tik įbrėžtą staktoj ūgio žymę,
Vis tą pačią metai pamatuos...