Buvo miškas ir miško nėra...
Liko kelmas prie kelmo ir plynė.
Tarsi klausia pušis vieniša:
Kam paliko, nuo sesių atskyrė? 

Kur genelis atskris, kur gegutė
Mums metus rytmety iškukuos?
Per audras, per pūgas nepalūžom,
Ką dabar lietaus pirštai šukuos?
 
Gal išars, gal krūmynams leis siausti,
Šliauš medžioklėn žalčiai naktimis,
O juk žaidė čionai voveraitės,
Šokinėjo žaliom šakomis.
 
Bando pušį paguost ąžuolėlis,
Vos per sprindį nuo žemės pakilęs:
Neliūdėk, tuoj prineš sėklų vėjas
Įvairiausių iš gretimo šilo.
 
Nieks nežino, kam kirto pušyną,
Kur supjaustyti rąstai keliavo...
Gal per jūrą į Švediją tyliai
Gult į sieną ten statomo namo?