Rugsėjis... Laukiu bobų vasaros, kuri
Ažūriniam lopšy dar sups drugelį...
Aš savo laišką – ten tik žodžiai keturi –
Įduosiu vėjui, bėgančiam pro šalį.

Voratinklį nuplėš, nukirps lapus... Tegu –
Išdaigoms vėjo nepaprieštarausi.
Vienintelis tik jis – lydės mane taku,
Šnabždės rudens melodiją į ausį...

Iki šalnų ridensis išskalbti laiškai,
Lietaus ir vėjo jau nekart skaityti –
Tai lapai. Tau ant popieriaus rašysiu, kai
Pabels langan zylutė ankstų rytą...