Laimingai išlaviravęs tarp skalbinių virvių ir dangoraižių,
atskrido lėktuvas iš Niujorko Kenedžio oro uosto,
bet užkliuvo sparnas už aukščiausio Lietuvos medžio,
kurį visi laineriai praskriedami pauosto.
Lyg tyčia sutapo, kad išvirto dar vienas mi(ni)steris
iš savo (taip jis mano) minkšto ir amžino sosto,
o po trečiųjų gaidžių pabudo Raudona Saulė
ir išvaikė velniop rasos lašus ir rūko apgaulę.
Jau tokia pašėlusi ta mano tautos Dalia –
pabiro ant dirvos ne Dievo duota mana,
ir ne lava, o velnio tuzinas imigrantų pokemonų,
ir kas dabar žino, kiek jie dar iškrės Tėtei
ir Vyrams Juodais Kostiumais išdaigų ir monų.
Laimingai išlaviravę tarp dangoraižių,
užkliuvom už vienintelio giminės medžio.