Stovi gandras pamėlusiom kojom
     Ir iš mūsų, nedorėlis, juokias.
     Aš ne tokį tave sugalvojau,
     Aš tave sugalvojau ne tokį.

     Tu toks žemiškas, mielas ir doras,
     O maniau- nuolat versi žavėtis.
     Gandras stypso- atrodo jam- oriai,
     Tiktai kur jam- sušalusiam- dėtis?

      Ir kai tavo vaikams atiduosiu
      Visa tai, ką turiu ir ką moku,
      Aš ne tokį tave sugalvosiu.
      Aš tave sugalvosiu kitokį...