Įvyko virsmas ir vanduo negyvas
Skalauja tai, ką tvėrė gyvastis.
Laukai, pašiurpinti aštriom ražienų ylom,
Spengia tyla nuvargę, išsunkti.
Net jei ir tyžta išbrinkintas grumstas,
Tai nebe krikštas, tai greičiau nuodai.
Laja nuo medžių dar kol kas nesmunka,
Tačiau netruks ir vėjai plėš nuogai.
Kiekvienas ieško prieglaudai bent plyšio,
Kur užsiglaus, kada padvelks žiemys.
Ateis diena, kada vanduo užtiškęs
Paragins: Kelkitės, kas likote gyvi! 
Žiūriu, kaip plaukia debesynų lytys,
Ir juslių klausiu: Dar nepaskendau? 
Nesuprantu, kaip skęsdama suvytau.
Vandens negyvo per mažai gavau.