Kamanės vasarą jau į korius surinko,
Užantspaudavo akeles vašku
Ir bičių duoną patyliukais minko –
Darbštuolėms reikia užsiimt kažkuo.

O kaip žydėjo obelis laukinė
Pagiryje – lyg rausvas debesis.
Dygliuotos šakos ir žiedų sūpynės
Nuo dūzgesio sparnuoto, rodos, skris...

Kamanės vasarą jau į korius sudėjo,
Vašku užantspaudavo akeles.
Kol išmiegos sparnuotosios nešėjos,
Juodi strazdai rūgštumą žalią les.