Šis vakaras – ne vakaras,
O tikra kankynė.
Atodūsiais šniokščia įkaitusi
manoji krūtinė.

Vidurnaktis. Mėnesiena.
Dar negreit išauš diena.
Nemiga. Kažkoks košmaras...
Ir kas gi čia su manimi daros?

Nerimas gena iš kampo  į kampą.
Liejasi per kraštus, jam ankšta.
Gal reikia padaryti
Vidurnakčio mankštą?

Gal neramu, kad baigėsi vasarėlė?
Ir lietūs vaikščioja stogais...
Kad ruduo atjoja ir vėlei
Nesutramdomais žirgais...