Beprasmiškai lauki – vizijos praeities...
........................................................
Lekiančio laiko atsisveikinimo mosto
Ar aido skambėjusios vakaro dainos,
Medžių lapija tavo žvilgsnius glosto –
Kodėl nelauki vasaros vakaro tylos?..
 
Ji seniai nutolo gimtinės palaukėm,
Beržo svyruoklio liaunomis šakomis:
Praeities linksmas gijas – nutraukei
Ir išlydėjai su vilnijančiom dainomis.  
 
Vakaro tyloje palikai juodų akių žvilgsnį,
Skambų juoką su linksmos dainos posmu,
Palikai ryžtingai žengtą žingsnį paskutinį –
Nesuprasta nykstančiuose jausmuose...
 
Nenoriai – praeitis iškyla  nelauktai,     
Tarsi vėjo gūsis, atneštas iš nežinios –
Išėjusieji primena, bet niekada negrįžta –
Kodėl negali pamiršti vakaro dainos švelnios?..