Sako, kad meilė būna tyra,
Sunku tuo tikėti, nes jos dar nėra.
Nemačiau išvis to tyrumo,
Nepajutau to jausmo kandumo.

Eina laikas, o aš dar viena.
Lova tuščia... širdis tokia liūdna.
Tenkinuosi tuo, ką duoda vienatvė,
Imu tai, ką vėliau atiduoti tenka.

Ir lai išeina visi, kurių lemtis tokia.
Aš tai ištversiu, prisiekiau sau kažkada.
Bet jei yra vilties išlikti,
Prašau tada visų dar truputį pasilikti.

Bet visgi, kaip man gyventi dėl jų,
Jei jie miršta dėl to, kad esu?
Kiekvienas iš mūsų esamų karių
Turi randus po skausmingų kovų.

Ir ta meilė tokia pavojinga,
Verčia tikėt ir likimą pasitikti.
Bet aš nenoriu iš meilės kentėt,
Todėl renkuosi tiesiog pasaulyje išlikt.