Aš atbėgsiu, būtinai atbėgsiu,
Apkabinsiu, prie širdies priglausiu tyliai,
Ir labai tikiu, jau neberėksi,
Kad pasauly nieks tavęs nemyli.
 
Pažiūrėsim, būtinai žiūrėsim
Į dangaus didybę ir jo galią,
Atsisėdę dangaus duoną rieksim
Ir dėkosim — meilė visagalė...