Kauno Laisvės alėjoj

Žaidžia vasara Laisvės alėjoj,
Mergaitės gėlėmis žydi,
Pirmakursiai vaikinai susėdę,
Kiekvieną žvilgsniu palydi.
 
Ką ten vaikinai, net orūs ponai,
Žiūrėk, netyčiom nušvinta.
Nustoja kalbėt apie pensiją, orą,
Į sapną jaunystės grimzta.
 
Šypsosi Dolskis, kai Gintautas groja
Akordeonu melodiją seną.
Džiaugias, nors vario paminklu tik stovi,
Kad jo dainos Kaune dar gyvena.
 
Lauko kavinės vilioja užeiti,
Pasėdėt ten tikrai būtų gera,
Tik gali pradėti kas nors šnibždėti:
Žiūrėk, ir tas signataras geria. 

Trykšta fontanas, pilkas Soboras stūkso,
Nesulaukia šviesesnio drabužio.
Gaudžia sunkios mašinos, dūmai tik rūksta,
Gerai, kad dar visai nesugriuvo.
 
Sako, bus gražu, nepažinsim Alėjos,
Naujos plytelės lygiomis stygom gulės.
Gerai, kad darbai pagaliau prasidėjo,
Bet užtruks, jei truputį spėriau nejudės.
.................................................
Žaidžia vasara Laisvės alėjoj
Karšta saule, ryškiom spalvomis.
Kaipgi man, netyčiom čia atėjus,
Nemėginti pažaist eilėmis.
skroblas