Įkyri mintis nuo manęs neatstoja...
Kaip sugebama meluoti
ir žinoti kam, ką ir kada pamelavai,
į kurią pusę šįkart išvertei skūrą,
kurią kaukę užsidėjai
ir eini į žmones...
Su padorumo įvaizdžio neatitinkančia
vidine būsena...
Tik iš išskaičiavimo,
aukšto lygio godumo bateliais, bet labai žemais kulniukais,
nusivalydama kojas į sielas.
Manai, žmonės nesupras,
neišriš tavo absurdiškų kėslų...
Ir sau meluoji –
turi viską,
ir tik nulį procentų tikro gyvenimo banke.
Nors koks mano reikalas...
Apgailėtina...