Savam kely
Savam kely nesidairyk dažnai atgal,
Palik jį praeičiai, ilgam prisiminimui.
Jei buvo jis gražus, tada gal kitąkart
Sugrįžk su pempėmis pavasario arimuos.
O, ateitis vilioti moka!
Paklūstam jai rankas ištiesę...
Nedrįstame suabejoti,
Ar būsime laimingi dviese?
Nuvils, pamirši, bus kita.
Dar kelias ilgas, juk tikiesi...
Tik nors storiausia būt knyga,
Užverst kiekvieną laikas liepia.
Bet kol kely, turėk svajonę,
Jog ten, už posūkio, ar už kalnelio,
Likimas maršą šaunų groja,
Draugai į taurę pila vyną žalią.
Jei taip nebus — tik rudenio beržai
Rymos variniais rūbais padabinti,
Vis vieną neliūdėk, kad kelyje buvai,
Kad nesuspėjai ateities įminti.
Tai kas, kad jo žemėlapiuose nesurasti
Ir niekas nepastatė nuorodų, lentelių.
Nereikia net menkiausios pėdos pasigesti,
Gyvenime kiekvienas tiesiam savo kelią.