Iš už miško saulėtekis atneša
Giedrą, viltingą dienos būsimosios stebuklą,
Linksta liauno atolo žolė nuo rasos —
Lyg būties geiduliais prakaitavo praėjus naktis,
Prabangiais vėriniais
Pievoj spindi kiekvienas voratinklio siūlas
Vos pirmi spinduliai
Iš futliaro poros debesėlių išlįs.
Lyg sapne per miegus
Vieną lapą pajudina vėjas,
Tebetyli svirpliai —
It po baliaus iškrikus karaliaus svita.
Tai jauti, tai matai, 
Reiškia, tavo diena prasidėjo.
Pasistenk, užpelnyk —
Tokio džiaugsmo verta ir kita.

Ak, tiesa, užmiršau —
Žmonija nepaliauja kariavus,
Iš lavonų skutų
Dėsto keistą pasjansą carai.
Užu sienų tvirtų
Nepasiekia jų rytmečių žaros —
Nesuvokia stebuklo būties.
Gal galvoja, palieps ir jų balius užtruks amžinai.