Baltą šokį jau šoka rūkai
Virš vakario vandens.
Mano delną savajam laikai, 
Nebijau aš rudens.
Ir linguoja krantuos ajerai
Mūsų šokio ritmu.
Gal ne rūkas, o laumių kerai
Tuoj paslėps mus abu.
Mano delnas tavajam delne, 
O širdy virpulys.
Dar pašokim rūke ir eime, 
Nes žvaigždėm šiąnakt lis.