Tyloj, tik dangiškoj,
Nuskęsti galima,
Pajusti vaikišką
Troškimą žadina:
Lyg tai turėtumei sparnus...
Skleidžiam, tyla ištars,
Tu toks ramus...
Tyla paskelbia
Nuostabią ramybę,
Kai oras nejuda,
Net ji kvėpuoja už tave...
Tyloj karališkoj randi
Sau būtinybę —
Surasti dangų,
O jame — save.