... nėr tokių jėgų!
Masyvūs čia sietynai šviečia.
Stiklinės durys ir langai...
Maloniai visus pakviečia
Nuostabūs muzikos garsai.
Sidabro stygos smuikų, violončelių
Užpildo erdvę tonais nuostabiais.
Jauti – tave tarytum pakylėja, –
Kaip plunksną neša operos garsai.
Matai, – žygiuoja iškilmių palyda,
Klausaisi choro pasmerktų vergų...
Ir suskamba arija Verdžio Aidos:
„Užgniaužti meilę – nėr tokių jėgų!"