Kai gandras
Vasarą ant sparno
Išsineš –
Sugrįš į žemę
Baltas grūdas,
O tylinti
Naktis nuliūdus
Lyg ašaras
Barstys žvaigždes.
Bus norų
Pildymosi metas –
Pavasario
Gražių vilčių,
Kada nuo
Skliauto pakraščių
Švieselę krintančią
Pamatom...
Su gulbės
Sparno ūžesiais,
Lyg tyliai
Violončelės grotų,
Arimais ir
Laukais miglotais
Rudens lygiadienis
Ateis.