Ant gandro sparno išplasnoja vasara...
Atodūsiu palydi nupjauti laukai.
Saldus medus nuo korio sunkiai laša,
Rugsėjo laukimu ima kvepėt namai...
 
Dar naktys šiltos, išrašytos žvaigždžių raštais
Nostalgiškai suvirpina stygas...
Žiogų čirpavimas per sielą braukia ašmenis...
Ir barsto saulei patekant rasas...
 
Sausu karščiu ištroškusi kvėpuoja žemė,
Netrukus ją ims laistyt rudenio gaiva...
Te žvaigždės rodo pernakt gandram kelią...
Gerai, kad žmogui paukščio neskirta dalia.

2015 08