Lis
Jau gęsta saulė.
Spindulys
Nupjauna paskutinę smilgą...
Ir tu daugiau nei pasiilgęs
Rašysi sakinius kelis
Ant rausvo upės delno.
Tįs
Šešėlių linijos.
Bet rūkas
Lyg kraštas debesies nutrūkęs,
Tartum įplyšusi viltis
Pavers tuos sakinius kelis
Į liūdesio bežvaigždę naktį.
Ir tu bijodamas apakti,
Ir tu bijodamas netekti
Ištrinsi viską...
Tik akis
Vis griauš tikėjimo kartėlis,
Kad nesugrįš diena.
Ir vėlei
Viduj įpjaus, suplyš, nukris...
...........................................................
O rytą...
Visą rytą lis.