Prabuskite, broliai
Laikas, oi laikas kvieteliams į klėtį,
Laikas palikti laukus.
Dangus tik subjuręs, tarsi skylėtas,
Kas dieną vis merkia lietus.
Nulinkusios varpos parudo ir liūdi,
Sušlapo grūdai jų visi.
O buvo, jau buvo saulutėj išdžiūvę…
Dabar bus pyragai prasti.
Prabuskite, broliai, septyni snaudaliai,
Ne laikas miegot, kai darbai.
Važiuoti per dirvą kombainai negali,
Žemelė sušlapo visai.
Gerai, kad miškelyje grybų pridygo,
Bet duona, duonelė — svarbiau.
Ateis tuoj ruduo pro pageltusį šilą,
Skubėki, rugpjūti, greičiau.