Kaip gyvent, mokino girtas tėvas,
Pasodinęs ant šlubos kėdės.
Gal net aklo ten nebuvo dievo –
Gundė net ir motiną taurė.

Liko tėvo tik grubus folkloras,
Motinos – be stiklo akiniai.
Vis tik jis praaugo kiemo tvorą,
Paviliojo dulkini keliai...

Barstė vis dienas tarytum kruopas –
Tik tokia tebuvo jų vertė.
Vienišumas liko, kreivas juokas
Ištuštėjusių namų kertėj...