Tegul lyja

Ulba kloniuose lietūs sutvinę — palydos gandrų.
Brinksta mintys lyg būtų pavasaris vis...
Tegul neša pietuos paklaidintus anūkus linksmus,
Tegul sparnas gandrų būna tvirtas, pakvipęs pušų laukimu.
Ratas greitai prasisuka vingiuos minčių —
Ar čia krykštavo rodosi vakar vaikai...
Tegul lyja, kad būtų šviesus jiems dangus,
Kai sugrįžti žvaigždžių išrašytu taku sumanys.
Laũmele