Užmiršk mane... Aplenks ir meilės guolį eilės,
Šaly, kur vėtrungės kitus žodžius kartoja,
Kur kitos tiesos į padangę žiūri bailiai,
Nes vėjas gulasi po tavo kojom.
 
Užmiršk mane... Juk kitos rankos kūną liečia,
Paglosto plaukus jau kitaip, akis uždengia,
Kad nepažintumei išsprūdusio: „Mylėčiau...“ –
To žodžio čia brangaus, o ten per menko.
 
Užmiršk mane, užmiršk... Nereikia prisiminti –
Paskęski miesto gaudesy, darbų rutinoj,
Kur dienos dengia metų žievę tartum pintys
Ir skonio žmonės ten sulos nežino...
 
Užmiršk mane, kad nebeliktų nieko, nieko.
Tiesiog užmiršk – mintis lyg akmenis išmėčius...
.......................................................................................
 
Šermukšnių uogas renka sniegena nuo sniego –
Lyg niekad neragavusi aviečių...