Grįžo vyrai iš žygio naktinio,
Pakabino ant virvės batus,
Tegul saulė dabar juos džiovina,
Tegul prakaitą vėjas išpūs.

Kitas juoksis, sakys, kad čia grožio
Nė už centą tikrai nebėra.
Na, sušlapo, išbrido, padžiovė,
Bus naktis dar tokia ne viena.

Aš matau daug toliau, ir man gera —
Tikrų vyrų, žinau, dar yra.
Ras per girią, per pelkę jie kelią,
Jei pašauktų tiktai Lietuva.

Dažnai mėgstam dvejot, pasiguosti —
Kas begins, jei užpultų „vilkai“?!
Betgi auga jauni — gražūs uosiai,
Kai reikės, jie stovės ąžuolais.