Monologui skambant
Slinkties gelmė nepaiso žmogiškųjų norų.
Valia ir jėgos — praeities sapnai.
Meniu finalo pateikiamas oriai?
Gal tu nėkart nesunegalavai?..
Nejau uolėtas skardis tik pagunda kristi?
Galva apkvaista žiūrint į „žvaigždes“.
Pakopų daug nuo niekas iki viskas.
Tragikomedijoms būdinga užsitęst,
Pakol herojus sako monologą.
Šįkart ne dublerių atlieka jis triukus.
Per grimą matosi, kad iš tiesų jam bloga
Ir nuo uolėto skardžio būtinai jis grius.
Pakimba ašara. Visų toksai likimas?
Tik ta skirtybė niekšų ir šventų...
Vieni be skrupulų ne savo rekvizitą ima,
Antri atlieka rolę be natų. O tu?