Nebenoriu, nebenoriu, nebenoriu
Užvaldančios dar vieno rudens nuojautos.
Nebenoriu
 
Klausytis vėjų kauksmo vienatvės naktim –
Nežinančio  atgaivos sau, man –
Pasigailėjimo
 
Nebenoriu. Melagingo aukso geltonio ant tako,
Tarsi visa naikinančio ugnies blyksnio
Krematoriume.
 
Nebenoriu – saviapgaulės, dar vieno prėsko
Eilėraščio, meteorų lietaus rugpjūčio danguj –
Šviesmečių akimirkų.
 
Stovi medžiai, maldavimui užlaužę šakas,
Prausiami lietaus, kalba poterius galbūt nesančiam Dievui
Ir aš kalbu. Nors žinau –
 
Jokie maldavimai, kančia ar meilė
Nesustabdys, nepermaldaus bejausmio laiko.
Noriu! Mirti šiąnakt.