Nebučiuok man į širdį, dagy,
Ji silpna ir nuo smūgių sudirgus.
Apsigaubus drugelį glėby,
Saugo virpesį tyliai palinkus.
Neskaičiuok mūsų laiko nakty,
Jis iš perlų karolių nupintas,
Ten laukymės šviesiam pakrašty
Aš regiu, kaip jie žėri ant stirnos.
Paglobok šitą jausmą, kurį
Leido Dievas ne veltui patirti.
Nebučiuok man į širdį, dagy,
Ji silpna. Aš nenoriu pravirkti…