Iš dangaus

Iš pilkumos neprasiblandančio dangaus
Lašų čežėjimas kaip tulžingiausias prakeikimas.
Kur prakentėt? Kur pratūnot? Kur prisiglaust?
Ant kūno vasaros — gangrenos ryškios žymės.
Nei jas užgydyti, nei jas aptvarstyt, nei užmiršt.
Jauti? Iš siaubo kraujas neištryškęs kreša.
Pilka diena darbais nesiveržia pervirš,
Bet margą sapną skrodžia šaltas lašas.
Juk apgailėtina smulkmė dabar esi,
Tiktai išbrinkę lūkesčiai ir norai.
Nekultas javas. Pilkas debesis.
Esi vabzdys, priklausantis nuo oro.
Nijolena