minioje neieškok mano žvilgsnio
nerasi – ten aš nebūnu
savanoriškai degsiu vienatvės lauže
su pavargusia siela ir kūnu
o nuskęstanti jūroje saulė
su savim panardins ir svajas
atminties kambariuose apgaulė
kurį laiką liepsnos ir užges
nusineš  dienos rūpesčius vėjas
išdraikys juos voratinklių gijomis
nežinosiu
ar tu dar esi ar išėjęs
kaip ir tu nežinosi –
aš sergu ar pagijusi
ir gerai – kas nelemta – paleiskim
jei dangus ką nors žino – lai tyli
kai be proto skaudės pasimelskim
be skambučių
be žodžių – nebyliai...