Diagnozės pasėtos nuo aukščiausių bokštų —
Visus mus paveikia ilgėjanti naktis.
Sistemos trupančios didžiūnus žemėn bloškia,
Galop juk miršta net Šviesos Karys,
O žiurkės renkasi suėst jo būtą šlovę
Ir trikdo šermenis plėšrus jų čežesys,
Nes joms nė motais, kad krauju nuplovė
Idealus ir teikė viltį jis.
Pikčiurnos cypčioja ir saugo savo kailį.
Kam tos idėjos atmatų duobėj?
Snukeliai ciniškai retus ūsus pakraipo —
Kuo tu švaresnis, tuo greičiau suės.
Užleisk tą padermę — kiek grašių sutaupysi,
Juk žlugs be mūšio bet kuri gentis...

Lėtai virš bokštų aušta naujas rytas.
Kas graužikus iš sąmonės išvys?