Vasaros etiudas
toks
didelis didelis
žiogas
ant
delno nusėdo
išsigandau netikėto
ryškumo
gaiviai – aštrios
žalumos
apkabinau
jį
delnais
apjuosiau
hortenzijos
krūman
patupdžiau
gyvenk
tu
gyvenki ir linksmink
grok
smuikeliu
griežk
gražuoli
radaa