Aš savo ilgesį per lietų išbarsčiau, 
Tyloj rugpjūčio vyto lauko gėlės,
Tu man šypsojaisi , aš tau sakiau—
Paliki man nors žiedą rugiagėlės.
Ir vėl rūke paklydome abu, 
Slapčiausios mintys vijo voro tinklą, 
Naktis vaivorų —iš arti mačiau, 
Aš mūsų meilei suręstą paminklą.
Nulijo lietūs, debesų laivai
Padange plaukė , rytmečių ilgėjaus 
Tu vis dar mano—tyliai pasakiau
Įžengiant mudviem į dienas rugsėjo.
.........................................................
Aš savo ilgesį per lietų išbarsčiau, 
Paliesiu švelniai žiedą rugiagėlės...