Beraštis
Matyt, jog perlenkiau — išmokusi skaityt,
Suprast panorau vingrią slieko šliūžę.
Būtis keista, marga, bet nebaisi,
Joje kankinasi vargdieniai susigūžę.
Nešiosies baimę — ar aplenks mirtis?
Prikaupsi aukso — priviliosi vagį.
Pažinsi šlovę — nuoskauda karti
Užtvenks gerbėjų liaupsių srovę smagią.
Tik nieko amžino ir nieko pastovaus,
Tik tu skubi nuo nuosavo šešėlio.
Baigtis diplomo nepareikalaus,
Nesmerks aistrų, jei kibirkštį įskėlei.
Ir jeigu rašto jokio nė mur mur,
Vis tiek velėnos drobule apklostys.
Purvyne sliekas baigė melą kurpt —
Jo prasmę nešasi gaidys. Nė nepauostęs.