Kol vakaras praeis
Toks ilgas vakaras, taip tuščia be Tavęs –
širdies plakimas neramus tik girdisi…
Ateiki, Viešpatie, prašau – mane išvesk
iš bevandenės dykumos, kur užtrukau –
iš žemės tos, nuo geliančios sausros suskirdusios.
Ateiki, Viešpatie, malonės lietumi
pagirdyk dykumą širdies išdžiūvusią,
padėk man – vėl tikėti trokštu Tavimi –
gyvas upes atrast – tas sausvages širdies,
Tavos malonės lietumi pasruvusias.
Neleisk man, Viešpatie, prarast vilties,
padėk ištvert tą dykumą užtrukusią –
išgirsk plakimą neramios širdies
ir pasilik kartu, kol vakaras praeis,
kol atsigaut galėsiu vėl Tavos malonės upėse.