Priglausk dar kartą ugnį, kuri degina,
Tiek kartų glausk, kiek leis išalkusi naktis.
Sulamžytam ryte ir vėl malšinki nerimą,
Kuris jau vien nuo tembro uždega dagtis.
Būk man lietus, gaivinantis gyvenimą,
Aš Tau sušoksiu liepsnos šokį natomis,
Kurias sujungę į abipusį rusenimą,
Nebežymėsim savo guolio žaizdomis.
Iškris  korta parodžiusi, kad galime
Turėti vienas kitą savo jėgomis.
Priglausk dar kartą ugnį, kuri degina,
Tiek kartų galusk, kol abejonių nebeliks.